Julija Žilėnienė ,,Dešimt taisyklių, kaip būti gražiai" :)

1 dalis 

,,Amžinoji mada" 

   Kodėl žmonės nešioja drabužius? Tu atsakysi: kad pridengtų savo nuogumą, kad būtų šilta ar, atvirkščiai - kad pasislėptų nuo saulės. Ir būsi visiškai teisi. Jau pirmieji žmonės privalėjo kaip nors apsaugoti savo kūną nuo gamtos kaprizų. Iš pradžių tam naudojo lapus, džiovintą žolę, žvėrių kailius ir odas. Vėliau žmogus įsigudrino iš tam tikrų augalų pluošto pasigaminti audinį. Sugalvojo, kad ant žvėrių odos galima piešti arba išdeginti ją visokiais raštais, o žoles, vilną, medvilnę ir šilką galima dažyti įvairiomis spalvomis (dažų gaminosi iš visko, kas turi spalvą: augalų, mineralų ar net kraujo). Tada ir atsirado mada.  

   Gamta visada buvo stipresnė už žmogų, todėl natūralu, kad jos prisibijodami žmonės susikūrė daugybę prietarų, apeigų, turėjusių saugoti žmonių giminę nuo pavojų, gamtos stichijų, užtikrinti gerovę ir meilę. Jie dažėsi veidus, kūnus, nešiojo amuletus, turėjusius apsaugoti nuo įvairiausių negandų. Amuletai būdavo veriami iš akmenėlių, džiovintų žiedų ir vaisių, iš medžioklės trofėjų: žvėrių dantų, uodegų, ausų ir kt. Jie būdavo drožti iš medžio ar kaulo, vėliau moliniai, metaliniai, stikliniai. Šitaip atsirado papuošalai.
   Drabužiai ir papuošalai žmogų ne tik dengė ir šildė - jie visais laikais rodydavo jo lytį, socialinę padėtį, svarbą bendruomenėje. Pirmykštėje bendruomenėje spalvingesni drabužiai, vėrinių kiekis ant kaklo ar ypatinga šukuosena pranešdavo aplinkiniams, kokia to žmogaus padėtis. Vėliau aprangą imta reglamentuoti įstatymais, griežtai nusakančiais, kaip tam tikros padėties žmogus privalo rengtis. Todėl senovės Egipto gatvėje iš karto būtum susigaudžiusi, kas priešais ateina: vergas ar žynys, amatininkas ar pirklys, mumifikuotojas ar faraono valdininkas. Skyrėsi net dėvimų perukų, daromų iš augalinio pluošto ir dažomų juodai, aukštis ir forma. 

   Ne daug kas pasikeitė ir viduramžiais (V - XVII a.). Tam tikrų profesijų žmonės galėjo dėvėti tik tam tikros spalvos drabužius. Paprasto piliečio batų nosys turėjo būti trumpesnės už kilmingo. Mados kito, radosi plonesnių audinių, nes tobulėjo audimo, mezgimo, siuvinėjimo technikos, įvairėjo spalvos, bet įstatymai, draudžiantys žmogui rengtis ne pagal savo vietą visuomenėje, nesikeitė. Tik Renesansas, atgimimo epocha (XIV - XVI a.), sulaužė šias taisykles - nuo tada įstatymų, reguluojančių aprangą, nebeliko. Nors net tais laikais Prancūzijoje, Anglijoje balta vestuvine suknele galėjo puoštis tik labai kilmingos nuotakos. Visos kitos tekėjo vilkėdamos juodą 

suknelę, tą pačią palikdavo ir įkapėms. 

   Beje, Lietuvoje XIV - XVII amžiuje taip pat galiojo įstatymai, draudžiantys paprastiems, nekilmingiems miestiečiams dėvėti puošnius drabužius ir nešioti papuošalus. 

   XIX amžiuje (1846 m.) JAV buvo išrasta siuvimo mašina. Drabužių gamyba supaprastėjo, nebebuvo tokia brangi, ir mada, peržengusi aukštuomenės ribas, tapusi prieinama visiems visuomenės sluoksniams, ėmė keistis greičiau nei iki tol. 

   Šiuolaikinių technologijų, kompiuterizacijos, greito ryšio amžiuje mada kinta taip greitai, kad darosi sunku tą kaitą sekti ir viską pastebėti. 

XX amžiaus mados istorija

   Kas keičia madą? Kas gali sukelti mados revoliuciją? Pasauliniai sukrėtimai. Svarbūs, įsimintini įvykiai daro įtaką mąstymui, atsispindi kultūroje: gimsta naujos meno srovės, kinta architektūros formos... Keičiasi ir mada. Ji ypač jautri gyvenimo pokyčiams. Kartais užtenka kokio nors ryškesnio įvykio ar įdomesnio reiškinio, ir jau galima kalbėti apie naują mados vėją, siaučiantį po visą pasaulį. 

   Manau, bus įdomu sužinoti, kodėl šiandien mes taip  rengiamės. Didžiausią įtaką šiandieninei aprangos kultūrai turėjo XIX a. Prisiminkime. 

1909 metų mada.

* 1909 metais į Paryžių atvyko rusų baleto trupė. Jos vadovas Sergėjus Diagilevas tuo metu garsiems menininkams Aleksandrui Benua (Benois) ir Leonui Bakstui buvo užsakęs sukurti spektakliams kostiumus. Šie kostiumai, primenantys Rytų valdovų haremo moterų rūbus, šokiravo Paryžiaus visuomenę ir įkvėpė naują madą: moterys atsisakė daug metų nešiotų korsetų, iki tol buvusių privaloma moters aprangos dalimi. 

Aleksandras Benois (1898)

* Trečiasis dešimtmetis. Naujojo amžiaus mados gimimo laikas. Pirmasis pasaulinis karas Europoje pakeitė vyrų ir moterų santykį. Žuvus vyrams, broliams ir tėvams, moterys ėmėsi darbų, kurie anksčiau buvo laikomi vyriškais. Gydytojos, kiemsargės, policininkės, gaisrininkės, virėjos - tai vis karo pasekmė. Be abejo, dėl to ėmė vyriškėti ir moterų mada - populerėjo garçonne look (berniukiška išvaizda): trumpi plaukai, plokščia krūtinė, pažemintas juosmuo. Sijonai sutrumpėjo iki dar neregėto Europoje ir Amerikoje ilgio - beveik iki kelių. Cigaretė dantyse ir ryškus makiažas. Labiausiai šį stilių išpopuliarino tuo metu dar jauna Paryžiaus mados kūrėja Koko Šanel (Coco Chanel). 
   1923 metais anglų archeologai  Egipte rado faraono Tutanchamono kapą. Jame - faraono ir jo žmonos mumijas, daugybę brangių baldų, meno kūrinių ir juvelyrinių dirbinių. Šis atradimas sukėlė naują tendenciją: mados ir interjero kūrėjai ėmė gausiai naudoti egiptietiškus motyvus ir raštus. 

Coco Chanel

* Ketvirtasis dešimtmetis. Tūkstančiai žmonių eina žiūrėti naujausių Holivudo filmų, žavisi aktorėmis, šios rengiamos pačiais madingiausiais rūbais. Parduotuvėse atidaromi ,,Kino skyriai", juose - naujausių filmų suknelių kopijos.  
   1933 metais garsi aktorė Marlena Dytrich (Marlene Dietrich) viešai pasirodo vilkėdama vyrišką kostiumą. Nors iš pradžių ji sulaukia pašaipų, štai jau daugiau kaip 70 metų merginos ir moterys be kelnių nebeišsiverčia. 
   1939 metais prasideda Antrasis pasaulinis karas. Trūksta maisto, ribojama prekyba audiniais. Persiuvinėjami seni drabužiai, megztiniai mezgami išardžius kelis sunešiotus. Didžioji Britanija ir Jungtinės Amerikos Valstijos, iki tol sekusios Paryžiaus madą, atkirstos nuo šio miesto. Negaudamos informacijos, ima kurti savo madą. Taip žemėlapyje atsiranda dar dvi iki šiol garsios mados sostinės - Londonas ir Niujorkas. 

Ketvirtojo dešimtmečio mada.

* Penktasis dešimtmetis. 1947 -aisiais, prabėgus porai metų po karo, mados kūrėjas Kristianas Dioras (Christian Dior) pribloškia pasaulį nauja savo kolekcija, parodyta Paryžiuje. Ji vadinasi New look (,,Nauja išvaizda"): siauri pečiai, pakelta krūtinė, laibas perjuostas liemuo ir stipriai platėjantis sijonas, gerokai žemiau kelių. Tokiems rūbams reikia labai daug audinio. O Europoje vis dar pardavinėjami karo metų drabužiai, galioja kortelių, už kurias galima įsigyti ribotą kiekį maisto, audinių, rūbų ar avalynės, sistema.  Spauda pyksta ant Dioro, o moterys prie suknelių prisiuvinėja medžiagos raukinius, taip mėgindamos jas paplatinti, sukurti ką nors panašaus į naujojo stiliaus sijoną.

,,Naujo stiliaus" sijonas.

Laukite tęsinio........